Edukacinės programos Gargždų krašto muziejuje

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su žaislais, kuriuos turėjo tarpukario Lietuvos vaikai, atkreipiant dėmesį į Žemaitijos regioną, kur atsirado pirmieji žaislų gamybos centrai, puodžiai ir medžio drožėjai, dažniausiai dievdirbiai, lipdydavo ir droždavo figūrinius švilpukus, gyvūnų formos žaislus, tęsdami senąsias namų darbo žaislų gamybos tradicijas.

Vaikai turi galimybę patys pasidaryti to meto žaislo kopiją.

Pastaba - užsiėmimas gali būti vedamas Jūsų pageidaujomoje ugdymo įstaigoje.

Užsiėmimų metu, vaikai supažindinami su Gargždų krašto muziejumi, jo paskirtimi, veikla, turi galimybę pamatyti muziejaus fonduose laikomus seniausius eksponatus  ir išgirsti jų atsiradimo istoriją bei paskirtį.

Po teorinės dalies, atliekama praktinė užduotis – piešiama arba iš plastilino lipdoma eksponato kopija.

Edukacijos metu moksleiviams pristatoma herbų  reikšmė ir simbolika, sužino kaip atrodo ir kokią reikšmę turi valstybės, prezidento, rajonų ir miestų herbai. Plačiau nagrinėjamas Gargždų miesto herbas, jo atsiradimo istorija.

Užsiėmimo dalyviai atminčiai pasilieka savo pasigamintą darbelį – Gargždų miesto herbo kopiją.

Pastaba - užsiėmimas gali būti vedamas Jūsų pageidaujomoje ugdymo įstaigoje, nuotoliniu būdu. 

Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos tradiciniai kostiumai – tai edukacinis užsiėmimas, pristatantis du etnografinius regionus: Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą bei jų tradicinius kostiumus. Edukacijos metu moksleiviai sužino, kas būdinga Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionams? Kuo skiriasi ir kuo panaši šių etnografinių regionų kultūra? Didelis dėmesys skiriamas tradiciniams kostiumams: kokios spalvos, raštai, detalės būdingos? Kas lėmė, kad Mažosios Lietuvos valstiečių drabužiai turėjo tokių savitumų, kurių nebuvo randama kitų Lietuvos regionų gyventojų aprangoje? Kodėl, norint apibūdinti Žemaitijos krašto gyventojų aprangą, šis regionas kartais padalijamas į rytus ir vakarus?

Tai dokumentinis – animacinis filmas apie režisierės Giedrės Beinorytės senelius, išgyvenusius tremtį į Sibirą, gyvenimo istorija.

Filmas sukurtas naudojant fotografijas iš asmeninio archyvo su animaciniais ir kino intarpais. Interaktyviai istoriją pasakoja maža mergaitė, savaip suprantanti ir įsivaizduojanti anų metų įvykius.

Po filmo peržiūros užsiėmimo dalyviai yra pakviesti atlikti praktinę užduotį.

Edukacinis užsiėmimas, kviečiantis lankytojus nusikelti į istorinį, neturintį precedento Lietuvos valstybės intensyvios raidos laikotarpį, traktuotiną kaip unikalią istorinę galimybę, kuria sėkmingai pasinaudota visose socialinėse ir kultūrinėse srityse.

Tai pažintis su muitinės veikla tarpukario Lietuvoje, kaip buvo organizuojama sienos apsauga, šiame kontekste išryškinant Gargždų muitinės statusą bei reikšmę platesniame Lietuvos kontekste. Tai pat, pristatoma švietimo sistema tarpukario Lietuvoje ir Gargžduose, kaip organizuojamas darbas, kaip suskirstytos mokyklos, kas vadovavo mokykloms ir kt.

Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe 1918 m., vienu svarbių uždavinių tapo Lietuvos pašto organizavimas. Tai svarbi institucija, nes buvo kas mėnesį perduodamos žinios, mokami atlyginimai, siunčiami sveikinimai. Šiame kontekste moksleiviams pristatoma tarpukario Lietuvos pašto sistema apimant Gargždų paštą, jame dirbusius žmones, jų darbo kasdienybę.

Kiekvienas lankytojas, dalyvavęs edukaciniame užsiėmime, atminčiai pasiims atvirlaiškį su tarpukario Gargždų atvaizdu.

Pastaba - nuotoliniu būdu. Paslaugą galite užsisakyti per Kultūros pasą.

Edukacinio užsiėmimo metu lankytojams pristatomos iškiliausios tarpukario Lietuvoje ir visame Klaipėdos regione gyvenusios, veikusios ir kūrusios istorinės, politinės bei kultūrinės asmenybės, kurios tapo žinomos ne tik savo gimtajame krašte, bet ir visoje Europoje.

Praktinėje dalyje, kiekvienas užsiėmimo dalyvis turi galimybę atpažinti asmenybes, jų atliktus darbus, kūrinius, išsakytas mintis žaidime „Kas autorius“.

Kiekvienais metais, minint Sausio 13-ąją, įprasta prisiminti istorinius įvykius, pagerbti kovojusius ir žuvusius už laisvę bei nepriklausomybę, atsigręžti atgal ir kalbėti apie to meto žmonių vienybę bei susitelkimą.

Kartu apginta teisė į nepriklausomybę primena, kad galima didžiuotis ir džiaugtis visų pastangomis ginti ir puoselėti savo laisvę.

Kviečiame prisiminti Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną ir sudalyvauti edukacinėje diskusijoje „Buvom, esam ir būsim“. Sužinoti, kaip buvo ruošiamasi apginti pačius svarbiausius Gargždų miesto pastatus, iškilus realiam pavojui ir kt.

Mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Taigi, 1918 metų vasario 16-oji, lemtinga mūsų dabarčiai ir ateičiai.

Todėl, šios edukacijos tikslas – pristatyti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto reikšmę ir dvi su  aktu susijusias, svarbias Lietuvai ir Klaipėdos rajonui asmenybes – pirmąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą, Nepriklausomybės akto signatarą Antaną Smetoną bei pirmąjį Lietuvos Respublikos diplomatą, Nepriklausomybės akto signatarą, surašiusį aktą – Jurgį Šaulį. 

Kad geriau pažintų istorines asmenybes ir įsimintų Vasario 16-osios akto reikšmę, edukacijos dalyviai susiskirsto į dvi komandas – Antano Smetonos ir Jurgio Šaulio, pateiktomis priemonėmis, kūrybiškai pristato atstovaujamą istorinę asmenybę, dalyvauja viktorinoje ir varžosi dėl prizinės vietos.

Kovo 11-oji – Nepriklausomybės atkūrimo diena, kuri primena apie 1990 metus, kai pirmą kartą po Antrojo Pasaulinio karo demokratiškai išrinktas Lietuvos parlamentas paskelbė 46-erių metų antrosios sovietinės okupacijos pabaigą.

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviams pristatoma Kovo 11 – osios reikšmė Lietuvai, dar kartą primenamos svarbiausios vertybės žmogui – laisvė ir nepriklausomybė.

Susiskirstę į komandas dalyviai atlieka šias užduotis:

1)  komandų prisistatymas (pavadinimas, šūkis, komandos kapitono rinkimai),

2) iliustruoja temą, šios užduoties metu komandos turi iliustruoti temą - „Geltona, žalia, raudona“.

Interaktyvi ekskursija su užduotimis, kurias išsprendę, miestą pažinsite dar geriau! Tai ekskursija - erdvinio lavinimo dirbtuvės miesto erdvėse, kur vaikai gauna individualias užduotis miestui pažinti (aiškinama miesto struktūra ir planas, pastatų stiliai, pristatomos erdvės: aikštės, skverai, kiemai, gatvių sudarymo ir jų pavadinimo suteikimo principai, gamtovaizdis ir želdynai, transporto priemonės ir įžymūs žmonės). Ar žinote, iš ko statomi namai? Kodėl gatvės pavadintos

jums nežinomais vardais ir kokius miesto planus jos formuoja? Kokios transporto priemonės važinėjasi miesto gatvėmis? Ar žinote bent vieną įžymų miestietį, o gal jis - jūsų kaimynas? Į šiuos ir dar daugiau kitų klausimų rasime atsakymus pasivaikščioję po miestą.

Kviečiame moksleivius sudalyvauti orientacinėje edukacijoje, kuri vyksta Gargždų miesto parke (buvusiame baronų Renių sode). Edukacijos metu dalyviai ieško paslėpto lobio, kurį rasti padeda užuominos.