Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras

Eketės piliakalnis

Piliakalniai

Didžiausias Klaipėdos rajone Eketės piliakalnis įrengtas aukštame dešiniajame Eketės upelio krante, netoli jo santakos su Dane–Akmena. Dabar Eketė užtvenkta ir piliakalnis atsidūrė tvenkinio šiaurės vakariniame krante, ties užtvanka, nuo kurios jis ir geriausiai pasiekiamas nuo Klaipėdos–Palangos greitkelio, pavažiavus ar paėjus gruntiniais Danės kairiojo kranto keliukais 3,5 km.

Piliakalnį sudaro netaisyklingo kvadrato formos 110 m ilgio, 105 m pločio aikštė bei ją iš šiaurinės pusės juosiantis puslankio formos 130 m ilgio, 8 m aukščio, 22 m pločio supiltas pylimas. Pylimo išorinėje papėdėje matyti antro nedidelio pylimo liekanos, už kurio, kaip rodo 1972 m. tyrinėjimų duomenys, buvo supilti dar 3 pylimėliai, o tarp jų iškasti grioviai. Buvęs platus (iki 20 m) ištisinių įtvirtinimų ruožas kliudė pasiekti masyvaus pagrindinio pylimo išorinį 9 m aukščio šlaitą nuo aukštumos pusės. Nuo Eketės upelio aikštelę saugojo 10–20 m aukščio (dabar nuo vandens lygio tvenkinyje tik 8–9 m) statūs šlaitai bei jos krašte supiltas nedidelis pylimėlis.

Piliakalnyje stovėjo 1253 m. Kuršo dalybų dokumente minima kuršių pilis Eketė (Akutte). Sprendžiant pagal piliakalnio dydį, čia greičiau būta įtvirtinto miesto centro, ne pilies, tuo labiau kad į šiaurės rytus nuo piliakalnio mažiausiai 6 ha plote yra senosios gyvenvietės vieta.

Šiandien Eketės piliakalnis yra plačiausiai tyrinėtas Klaipėdos rajono piliakalnis. 1972 m. Algimantas Merkevičius (1933–2014) aikštelės rytinėje dalyje ištyrė 240 m2, aptiko radinių bei statinių liekanų turtingą 0,3–1,4 m storio kultūrinį sluoksnį. Iš įdomesnių radinių paminėtini geležiniai amatininko įrankiai (skaptukas, vedega, skylmušys, obliaus drožtuvas), liudijantys, kad tiriamos perkasos pataikė į amatininko (dailidės) dirbtuvių vietą; įtveriamasis strėlės antgalis, Romos monetos, gintarinis verpstukas, stikliniai karoliai, moliniai audimo staklių pasvarai. Jie bei lipdyta lygi, grublėta ir žiesta keramika rodo, kad piliakalnyje buvo nuolat gyvenama daugiau nei tūkstantį metų – nuo I tūkstantmečio pradžios iki XIII a. vidurio.

Storas (iki 70 cm) šio laikotarpio kultūrinis sluoksnis yra ir piliakalnio gyvenvietėje, truputį tyrinėtoje tais pačiais 1972 m. ir žvalgytoje vėliau. Kokius lobius slepia pagrindinis pylimas, it karūna juosiantis piliakalnį, – dar neatskleista paslaptis.

Atsiliepimai

Komentuoti