Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras

Plikių evangelikų liuteronų bažnyčia

Architektūra

Kontaktai

Kaip susisiekti?:

Plikiai įsikūrę prie nedidelio Danės intako Eketės, žinomi nuo XVIII a. pradžios. Savarankiška liuteronų bendruomenė įkurta 1891 m. Ją sudarė Baugštininkų, Eglynų, Grauminės, Lapyniškės, Medikių, Pakamorių, Radailių, Smilgynų, Vytaučių, Žemgrindžių bei dar kiti (iš viso 25) kaimai, anksčiau priklausę Kretingalės bei Klaipėdos laukininkų parapijoms.

Pirmasis kunigas - Feliksas Žemaitaitis. Vardas ir pavardė įgalina manyti kilus jį iš Didžiosios Lietuvos. Jo pastangomis pradėti kunigo namo bei bažnyčios statybos darbai. Neogotikos stiliaus, vienabokštė, raudonų plytų bažnyčia, iškilo 1896 m. greta kelio Klaipėda - Jokūbavas. Ji turi savitų bruožų. Kiek į kairę atitrauktas bokštas didina patį statinį, dviejų navų stačiakampę vidaus erdvę dengia plokščios lubos, palei sienas suprojektuoti kūrai, gale vargonai. Sakykla atskira, ji dešinėje pusėje. Prie sienos plokštės su sąrašu parapijiečių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare. Bažnyčia turėjo du varpus.

Į istoriją pateko ir Plikių parapinė mokykla, pastatyta tuoj po baž­nyčios pašventinimo. 1898 m. joje lankėsi Prūsijos kulto reikalų ministras Robertas Bosse. Aukštasis svečias atvyko ištirti, kaip vykdomas “Vy­riausiojo prezidiumo 1873 m. liepos 24 d. Nutarimas dėl vokiečių kalbos užsiėmimų, kuriuos lanko lenkų ir lietuvių vaikai Prūsijos provincijos liaudies mokyklose”. Šiuo potvarkiu lietuvių kalba ir buvo išguita iš mokyklos. Kaimyninėje Triušelių mokykloje R. Bosse įsitikino, kad lie­tuvininkų vaikai vokiškai nesupranta: paklausti “Hat Herr Gott geheisst oder verboten zu beten?” (Ar Ponas Dievas liepė, ar draudė melstis?”), visi tylėjo, galvas nuleidę. O štai Plikių parapijos mokykloje buvo kitaip. Kaip rašė Priekulėj ėjusio “Konservatyvų draugystės laiško” priedas “Pašaukimas”, čia “Ponas Ministeris labai pasidžiaugė, nes kūdikiai puikiai ir aiškiai mokėjo atsiliepti vokiškai ir lietuviškai”. 

Plikių parapija nebuvo didelė: 1900 m. jai priklausė 2 700 žmonių (iš jų lietuvininkų apie 2 000, arba 74%), 1921 m. - 2 730, 1926 - 2 600 ir 1936 m. - 2 800.

Oficialiai pokarinė Plikių parapijos bendruomenė įregistruota 1948 m. rugsėjo 28 d. Jos ilgamečiu pirmininku buvo Hermanas Jogutis.

Dabartinė Plikių evangelikų liuteronų parapija negausi: joje gal 120 žmonių.

Atsiliepimai

Komentuoti