ETAPO APRAŠYMAS:
Praleidę dieną uostamiestyje, vėl grįšite į gamtą. Beje, nepamirškite pasipildyti vandens ir maisto atsargas, nes šioje kelio atkarpoje iki Priekulės daugiau tokios galimybės nebus.
Žvyrkelis, miškai, paukščių čiulbesys jus maloniai nuteiks dienos pradžiai. Paėjėję mišku palei Kairių poligoną pasieksite Karaliaus Vilhelmo kanalą. Tai Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei pavadintas kanalas, kurio statybos vyko 1863-1873 m. Kanalo kasimo tikslas buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kanalą kasė vietos gyventojai ir tik paskutiniais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus buvo atsiųsti prancūzų karo belaisviai. Per kanalą buvo įrengta 10 metalinių tiltų, tačiau išlikę yra tik 2. Vieno tilto liekanas pamatysite einant palei kanalą. Šioje kelio atkarpoje rasite ir atokvėpio vietų, kur galėsite prisėsti ir pailsinti kojas.
Toliau Šv. Jokūbo kelias ves link nuostabaus Pamario miesto – Priekulės, kuris yra įsikūręs šalia vaizdingo Minijos upės vingio. Priekulė nuo 1540 m. buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte. XVI a. pab. čia buvo įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. XIX a. susiformavęs miesto centras būdingas tipiškam didesniam Mažosios Lietuvos miestui. Šiandien Priekulė yra vertinga architektūriniu, urbanistiniu požiūriu. Miestas garsus literatūros kūrėjais. Čia dirbo žymus vokiečių rašytojas E. Vichertas, gyveno ir kūrė rašytoja I. Simonaitytė. Jai 1997 m. miesto centre atidengtas paminklas „Šventvakarių Ėvė“, kuris įprasmina ne tik vieną iškiliausių Klaipėdos krašto asmenybių, bet kartu ir Mažosios Lietuvos krašto istoriją. Šiandien rašytojos name įrengta memorialinė ekspozicija.
Tik įėję į Priekulę ir praėję geležinkelio pervažą dešinėje pusėje išvysite Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčią (Turgaus g. 11, Priekulė). Kunigo Nikodemo Petkaus 1937–1938 m. pastatyta mūrinė bažnyčia yra stačiakampio plano, vienabokštė, su apside. Įrengti 3 altoriai. Šventorių juosia medinių statinių tvora su gelžbetoniniais stulpais. Bažnyčioje pamaldos vyksta kiekvieną dieną (I-VI 18.00, VII 10.00 ir 12.00 val.).
Taip pat užsukite į išskirtinį Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejų. Tai muziejus, skirtas lietuvių tautos laisvės kovoms atminti. Muziejaus fonde sukaupta per 360 fotokopijų ir nuotraukų, originalių dokumentų, vaizdo įrašų, istorinių tyrimų bei kitos raštinės ir vaizdinės medžiagos. Taip pat čia išsaugoti padovanoti politinių kalinių ir tremtinių daiktai.
Pasižvalgę po Priekulės istorinį centrą, atsikvėpkite Vingio parke prie Minijos upės. Centrinis įėjimas į parką yra vakarų pusėje. 13 ha teritorijoje yra du pagrindiniai takai, vienas iš jų vingiuoja palei Minijos krantą. Parke gausu medžio skulptūrų, o Vingio parko šiaurėje šliejasi buvusio Priekulės kilmingojo dvaro parkas. Kiekvieną vasarą Vingio parke vyksta žirginio sporto varžybos Edmundo Klimovo taurei laimėti.
Čia taip pat jūsų lauks seniausia Klaipėdos krašte Priekulės evangelikų liuteronų bendruomenė. Priekulės evangelikų liuteronų namai, pastatyti ir iškilmingai pašventinti 1903 m. Statybai buvo išleista net 7000 markių. Kol Priekulėje nebuvo katalikų bažnyčios, čia buvo laikomos katalikų pamaldos. Po karo, nugriovus senąją bažnyčią, 1957 m. šiuose namuose pradėjo veikti naujoji bažnyčia (Pamarių g. 8, Priekulė). Evangelikų liuteronų bendruomenė jus svetingai priims nakvynei (Klaipėdos g. 27, Priekulė).
Jeigu pasiekę Priekulę dar esate pilni jėgų, siūlome paėjėti iki Vanagų (+7 km) ir nakvoti nuostabaus grožio Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčioje.
NAUDINGOS NUORODOS:
- Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras www.klaipedatravel.lt
- Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras www.klaipedosrajonas.lt
- Svečių namai ir karčema „Mingė“ www.karcemaminge.lt
PILIGRIMŲ NAKVYNIŲ INFORMACIJA
Pastaba: lentelėje pateiktos tik tos nakvynės vietos, kuriose nakvynei priimami piligrimai.
Atsiliepimai