Maršruto lankomi objektai: Gargždų žydų žudynių ir užkasimo vieta, Gargždų senosios žydų kapinės, Vėžaičių kultūros centras, Vėžaitynės žydų žudynių I-oji vieta, Vėžaitynės žydų žudynių II-oji vieta, Žydų žudynių vieta ir kapas Trepkalnio kaime, Veiviržėnų senosios žydų kapinės.
Nors žydų kultūros paveldas mūsų rajone yra negausus, tačiau jis labai svarbus ir vertingas. Sunku būtų rasti Lietuvos miestą ar miestelį, kuriame iki Antrojo pasaulinio karo įvariapusio gyvenimo nebūtų gyvenusi ir kūrusi žydų bendruomenė. Tereikia nusikelti į tuos nesenus laikus, ir prieš mūsų akis kyla gimnazijos ir spaustuvės, parduotuvės, bankai, ligoninės ir sinagogos. Deja, tai buvo paskutinis didingos litvakų kultūros, kurios šimtmečių plėtra istorinėse Lietuvos ir jos kaimynų žemėse buvo dramatiškai nutraukta, tarpsnis.
Žydų kultūros palikimas dar gyvas ir Klaipėdos rajone. Istorikės Janinos Valančiūtės duomenimis, iki XIXa. pab. dauguma žydų Gargžduose gyveno dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje, o XIX a. pab. – XX a. pr. žydų sklypai buvo išsidėstę palei Rinkos aikštę bei Klaipėdos gatvę. 1638 m. Lietuvos LDK karaliaus Vladislovo IV aktu Gargždų miestelio žydams buvo suteikta teisė turėti kapines, tad apie XVII a. vid., pietrytinėje miestelio dalyje, netoli dešiniojo Minijos kranto, buvo įkurtos žydų kapinės. XIX a. pab. – XX a. pr. rašytiniuose šaltiniuose minima Gargždų žydų liaudies bankas, žydų mokykla, taip pat medinė žydų sinagoga, kuri stovėjo Turgaus aikštės vakariniame pakraštyje. Apie šią sinagogą buvo susiformavęs ištisas žydų gyvenamasis kvartalas su rabino namu. 1923 m. Lietuvos Respublikos valdžia leido Gargždų žydų bendruomenei statyti naują mūrinę sinagogą, todėl šalia senosios sinagogos 1927-1928 m. buvo pastatyti nauji maldos namai. Abi sinagogos sugriautos karo metais.
Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių okupantai išžudė didžiąją dalį žydų kilmės gyventojų. Tai mena žydų žudynių vietoje, prie Gargždų autobusų stoties, pastatytas paminklas su užrašu lietuvių ir žydų kalbomis: ,,Šioje vietoje 1941 m. liepos mėn. hitlerininkai nužudė šimtus Gargždų miesto ir apylinkių žydų‘‘.
Apie 300 žydų kilmės moterų ir vaikų buvo sušaudyta Vėžaitynės miške (Vėžaičių sen.). Šiai tragedijai įamžinti I-oje ir II-oje žudynių vietose pastatyti paminklai su balto marmuro plokštėmis, kuriose lietuvių ir žydų kalbomis užrašyta: „Praeivi, prisimink 1941 m. aukas, nekaltai mirštančius vaikus, motinas ir senelius, kurie buvo žudomi hitlerininkų budelių, už tai, kad jie žydai”.
Dar vieną žydų sušaudymo tragediją mena akmeninis paminklas, pastatytas žydų žudynių vietoje prie Veiviržos upelio, Trepkalnio kaime (Veiviržėnų sen.). Veiviržėnuose, gražiame Veiviržo upelio slėnyje, yra senosios žydų kapinės, kurios rodo, kad žydų būta ir šiame miestelyje.
Atsiliepimai